Kai nori daugiau iš gyvenimo. P.S. Prisimink, kas esi.

Kiekvienas iš mūsų kažkur giliai savyje svajoja apie galimybę turėti daugiau.
Daugiau laisvės. Daugiau finansinės gerovės. Daugiau meilės.

Bet ar mes sau tai leidžiame?

Kartais taip stipriai norime įtikti, kad prigesiname savo šviesą —
kad neišsiskirtume iš kitų, kad tik apie mus niekas nieko blogo nepagalvotų ir nepasakytų.

Tada pradedame slėptis.
Arba, priešingai — perdėtai rodyti, koks mūsų gyvenimas tobulas ir „instagraminis“.

Ir kažkur tame visame…
pamirštame būti savimi.
Pamirštame, kas esame.
Pamirštame, kiek galios turime savyje.

Leisk sau pabandyti paprastą dalyką.

Ramiai atsisėsk.
Užsidek žvakę ar smilkalą.
O gal tiesiog pasidaryk kavos.

Pasiimk užrašų knygutę
ir parašyk viską taip, lyg tai jau vyktų dabar.

Koks tavo rytas?
Ar jis lėtas, ar pilnas dvasingumo, o gal žaismingas?
Ar tu skubi?
O gal esi prie jūros… o gal dangoraižyje?

Ką veiki po to?
Koks tavo darbas?

Skamba keistai? Gal net kvailai?
Galvoji — atsisėsiu, parašysiu ir viskas išsipildys?

Gal ir ne.

Aš irgi taip galvojau.
Bet įdomiausia, kad būtent baltas lapas ir svajonė išgrynina, ko tu nori.
Daugelis mano svajonių išsipildė būtent taip, nes kai mūsų galvoje gimsta aiškus noras —
atsiranda ir galimybės.

Nes gal ne viskas prasideda nuo tobulo plano.
Gal viskas prasideda nuo vienos minties:

„Aš noriu daugiau.“

Ir nuo mažo leidimo sau pabandyti.